Follow by Email

Friday, February 7, 2014

Atostogos Havajuose. Aloha!


Atostogavau Havajuose, ten, kur skaičiuojamos saulėtos valandos ir niekas daugiau. Iki šiol įsivaizdavau, kad ten, kur amžina vasara, visi mėgaujasi saule, geria kokteilius iš kokoso kevalo, tamsios merginos po palmėmis šoka apsikaišiusios gėlėmis. Panašiai ir yra. Tačiau Havajuose yra ne tik saulė, smėlis ir vandenynas. Havajai - tai be galo graži vieta su nuostabia gamta. Tai vieta, kur norisi keliauti, o ne tik gulėti bambą išvertus. Taigi kaip  ir visada per šias atostogas daugiau pavargau nei pailsėjau - norėjosi viską pamatyti. Juk negaliu žinoti, ar dar kada grįšiu į šią salą Ramiajame vandenyne.

Kadangi dabar žiema ir pusė Jungtinių Amerikos Valstijų yra apledėjusios, tikrai buvo keista pakliūti į tikrą lietuvišką vasarą su daug daug saulės ir lietaus. Tikri tropikai. Ir nuo pat pirmos dienos prasidėjo nuotykiai. Taigi...

Pradžioje aikčiojom pamatę tik amerikietiškuose filmuose regėtus paplūdimius, didžiules palmes, žmones, kurie šypsosi tiesiog nuo saulės...














Šis žmogus (nuotr. žemiau) tiesiog stovėjo gatvėje ir šypsojosi. Paklausiau, kaip jam sekasi, nes negalėjau atsispirti laimingoms jo akims. Pradėjom kalbėti. Jis paklausė iš kur mes. Atsakiau, kad iš Lietuvos. Maniau, jis net nežinos, kas tai ir kur tai, juk susitikome visai kitame žemėlapio gale. Tačiau jis buvo sujaudintas, jog mes esam lietuvės.  Kas galėtų patikėti, kad sutiktas žmogus Havajuose, atrodantis tikrai nelietuviškai, kuris jau keliauja 16 metų ir kuris jau 30 kartų apkeliavo aplink pasaulį, yra puse kojos lietuvis! Jo močiutė, pavarde Radžiūnas, yra iš Lietuvos. Nusifotografavom, pasiglėbesčiavom ir laimingi išsiskyrėm. Kas žino, gal dar kada gyvenime jį vėl sutiksim kokiame pasaulio užkampyje. Beje, apsikabinom, jo prašomi, kairėmis krūtinės pusėmis, kad galėtume išgirsti vienas kito širdžių plakimą. Ir fotografuotis jis norėjo tik visu ūgiu, nenukerpant kojų. Ar žinot kodėl? Todėl, kad kojos yra svarbiausios, be jų juk sunkiai apkeliautum pasaulį 30 kartų. Na taip, teisybė, pagalvojom...


Kitą diena nardėm ir grožėjomės didžiulėmis spalvotomis žuvimis vandenyne Hanuma Bay... Kaip buvo gražu ir wow!!





Kopėm į kalną Diamond Head pasigrožėti vaizdais. Šiek tiek lijo, bet lietus tik gaivino... :)







Užklydom į Hilton viešbučio teritoriją. Čia pasaka, ne gyvenimas. :)




Skraidėm parasparniu virš vandenyno!





Mėgavomės šiltais vakarais ir havajiečių šou.







Buvom kapinėse. Na, jos visai nepanašios į lietuviškas. Kas keisčiausia, kad jose kartu ilsisi visų tikėjimų žmonės. Nustebino tai, kad kapavietės puošiamos ne tik gėlėmis, tačiau šalia gėlių padedama ir maisto: obuolių, alaus, Coca Colos ir t.t.








Ilgai ieškoję, radom Budos šventyklą. Ir galiu pripažinti, kad tai buvo pati geriausia vieta Havajuose. Tokia ramybė ramybė... Ši vieta dar labiau sustiprino nuo vaikystės esantį norą nukeliauti į Indiją.




Tikima, kad paskambinus šiuo varpu, išlaisvinamas protas nuo negatyvių minčių, jo garsai atneša ramybę, o širdį pripildo laime.



Vaikščiojom po džiungles. Augalai, gyvūnai, bambukų giraitė, negirdėti garsai, didybė... Viskas  taip nepaprasta.







Dieną, kai lijo, praleidom Polinezijos kultūros centre. Tradiciniai šokiai, dainos, atmosfera. Patiko patiko!












 Nuvykom į Perl Harborą - vietą, kurioje 1941 m. žuvo 2400 amerikiečių karių. Po šio įvykio buvo oficialiai paskelbtas karas tarp JAV ir Japonijos.


















Havajai nebuvo ta vieta, į kurią kada nors būčiau svajojusi nuvykti. Tačiau labai džiaugiuosi, kad čia apsilankiau. Buvo įdomu pamatyti dar kitokį pasaulį. Po šios kelionės vėl galva pilna naujų vėjų ir idėjų. O taip, pasaulis platus! Ir jame galima gyventi taip, kaip norim, mes gyvenam aukštyn kojom, ir svajojam ir dainuojam aukštyn kojom. Tad aukštyn kojom ir žaiskim! Juk gyvenimas yra žaidimas. :)