Follow by Email

Sunday, October 20, 2013

Ir mandagumas kartais užknisa



Kanadiečiai šypsosi dažnai. Labai dažnai. Šypsosi netgi tada, kai, atrodo, tikrai nėra dėl ko.
Parduotuvėse kasininkai ne tik sveikinasi, klausia, kaip sekasi, bet ir bando pakalbinti, patys kartais papasakoja kokią nors įdomią istoriją. Pirkėjai parduotuvėse kartais užleidžia į priekį, jei mato, kad perki vieną ar du daiktus. Autobuso vairuotojai visada malonūs, sveikinasi su kiekvienu keleiviu, o keleiviai dėkoja išlipdami iš autobuso. Ir tai nėra dirbtina. Čia tiesiog jie taip įpratę.

Trūksta dėmesio? Pakanka gatvėje išsitraukti žemėlapį, ir tu jau nebesi vienas. Iš karto kas nors prieina, pasiteirauja, ar pasiklydai? Kur nori nueiti? Iš kokios šalies atvykai? ir kai pasakau, kad iš Lietuvos, keisčiausia būna, kad žmonės žino, kad tokia šalis egzistuoja ir kur, ir sieja Lietuvą su Olimpinėm žaidynėm. Ačiū sportininkams. :))

Na, ir šiaip žmonės kartais tiesiog net eidami pro šalį gatve šypsosi ir sveikinasi. Netgi benamiai čia sėdi, šypsosi ir linki geros dienos. Lifte žmonės neatsuka nugaros, vėlgi šypsosi ir bando užmegzti pokalbį ir garsiai džiaugiasi gražia diena. Ir iš tiesų aš nesu linkusi manyti, kad visa tai yra dirbtina. Čia pozityvi energija tiesiog tvyro ore. Ir iš tikro labai gerai nuteikia!

Bet žinot, aš esu iš Lietuvos. Aš nesu įpratusi šypsotis reikia nereikia. Aš niekam nesakydavau ačiū, jei nėra reikalo. O čia žmonės tai daro nuolat. Dirbu su kanadiečiais. Kad neatrodyčiau nedraugiška, turiu taikytis prie jų kultūros ir elgtis taip pat. Mano vadovė, kilusi iš Azijos,  pasakė: "Atvykėliai Kanadoje turi nuolat mokytis būti malonūs, nuolat šypsotis ir būti už viską dėkingi. Jei nesišypsai, žmonės galvoja, kad jie tau nepatinka." Taip... Kartais nuo to pavargstu. Kai tūkstantį kartų per dieną savo kolegoms pasakau "thank you", "please", "no worries", "no problem"...
Bet čia Kanada, čia kita kultūra. Ir su super mandagumu turi susigyventi.