Follow by Email

Tuesday, October 8, 2013

Apie kanadietišką toleranciją



Šiandien stotelėje mačiau moterį. Aukšta, pasitempusi, skoningai apsirengusi, gražiai sušukuotais
plaukais. Tikra moteris. Žvilgsnis, laikysena, eisena... Ji buvo ne viena. Šalia jos stovėjo kokių 8 metų berniukas. Tikriausiai sūnus. Kalbėjosi jie kažką. Žmonės žvilgčiojo į moterį. Na, ir aš į ją žiūrėjau šiek tiek ilgiau nei šiaip gatvėj žiūriu į kitas sutiktas moteris. Žavėjausi ja, bet kartu buvo gal šiek tiek gaila ir liūdna. Kad ir kaip smarkiai ji spinduliavo moteriškumu, jos vyrišką lytį išdavė kruopščiai nuskusta barzda. Taip, šalia manęs stovėjo vyras.

Vankuveryje daug tokių žmonių.  Čia nieko nebestebina du meiliai apsikabinę vyrai, bare gurkšnojantys alų ar einantys gatve susikibę už rankučių. Čia pilna vyrų dėvinčių moteriškus drabužius. Porą kartų mačiau senuką, apsirengusį languotą mokyklinį sijonėlį ir rožinį megztuką, apsimovusį ilgas baltas kojines iki kelių ir užsidėjusį ant galvos geltonų plaukų peruką. Taip, jis jaučiasi mokinukė. Na ir tiek. Čia niekas tokių žmonių neapmėto akmenimis. Taip, jie kitokie. Taip, jie traukia akį. Bet kitoniškumas čia yra absoliučiai toleruojamas. Čia homoseksualai netgi turi savo gatvę!

Nesvarbu, kaip tu atrodai, kokios esi pakraipos, kokį darbą dirbi, įgalus ar neįgalus esi, iš kokios esi šalies, kokia kalba kalbi ar kokia tavo odos spalva. Vankuveris - tai miestas, kuriame  vyrauja visiška demokratija ir laisvė. Jokios diskriminacijos. Na, nieko keisto, kai apie 50 proc. visų gyventojų yra imigrantai iš viso pasaulio. Daugiausia azijiečiai. Kartais atrodo, kad gyvenu ne Kanadoj, o kokiam nors Pekine. Taip, dėl to buvo verta trenktis į kitą pasaulio galą. Čia galima pažinti ne vieną šalį, o iš karto visą pasaulio margumyną... :)