Follow by Email

Tuesday, October 29, 2013

Net ir patiems linksmiausias svajonių šalyje kartais būna liūdna



Visi mano prieš tai rašyti tekstai šiame bloge spinduliuoja teigiama energija. Susidaro įspūdis, kad gyvenu ne tiesiog kitoje šalyje, o kažkokiame stebuklingame pasaulyje, kuriame labai gera ir gražu. Galėčiau ir toliau sau taip rašyti ir visus erzinti. Bet mano blogas skirtas ne tam. Savo blogu noriu bent iš dalies užfiksuoti tai, ką iš tikrųjų matau ir kaip dėl to jaučiuosi. Taip, gyvenimas yra gyvenimas, nesvarbu kur esi, Vankuveryje ar Panevėžyje, ir čia, ir ten visko nutinka.

Pripažinsiu, kad ir kaip viskas čia tobula, kartais ir man būna liūdna. Kartais tas liūdnumas užeina ir nesupranti kas nutiko. Pradedi liūdėti dėl kokios nors visiškos nesamonės. Ir liūdėti ne šiaip, pasidaro taip smarkiai liūdna, kad norisi pabėgti nuo visko ir kokiam kampe apsiverkti.

Iš tiesų pasigilinus, kas yra tas kultūrinis šokas, pasidaro aišku, kas atsitiko. Tai nėra tiesiog tai, kad tu atvyksti į svetimą šalį ir išsigąsti ar nustembi pamatęs kultūrinius skirtumus. Ne. Kultūrinis šokas yra ilgalaikis iš keleto dalykų susidedantis procesas. Jis ateina tuomet, kai praeina euforija. Tiesiog esu svetimoj šaly, kurioje reikia prisitaikyti. Juk čia ne Lietuva, čia viskas kitaip. Ir kartais tiesiog nuo to prisitaikymo pavargstu. Norisi tiesiog niekam už nieką be reikalo nedėkoti ir nesišypsoti, jei mano vidus nesišypso. Bet juk negalima, dar įsižeis. Juo labiau, čia esu be savo draugų, šeimos. Žinoma, nesu viena, turiu su kuo ir į barą, ir į kiną nueiti, tiesiog didžioji dalis draugų kažkur toli toli... Na, o 20 naujų draugų neatsiranda per 1 dieną. Bet taip, draugų ir pažįstamų ratas po truputį plečiasi... :)

Be to, čia turiu bendrauti svetima kalba, ir kartais būna tokių situacijų, kai lyg ir norėtųsi skelti vieną kitą gerą prikoliuką, bet tiesiog nežinai, kaip tai taikliau išreikšti anglų kalba. Na, ir liekas tas prikoliukas tik mano galvoj. Tiesiog šypsausi ir tyliu tokiomis akimirkomis, kai būnant Lietuvoje, oi, kaip rėžčiau! :))
Ir šiaip pačioje pradžioje sunku suvokti savo vaidmenį visame šitame naujame pasaulyje, kuriame viskas kitaip. Tas kitoniškumas žavi, iš to gaunu tikrai labai daug, tačiau kartais nuo to pavargstu. Taip... Ir visi šie dalykai per ilgą laiką kaupiasi viduje, kol vieną dieną kažkas viduje plyšta ir tiesiog pasidaro liūdna neaišku dėl ko...

Tačiau gyvenimas tęsiasi. Atsibundu kitą dieną ir vėl iš naujo suvokiu: "Jėėėė, aš Kanadoj!". Klykiančios žuvėdros primena, kad gyvenu ne šiaip kažkur, o prie vandenyno, o besišypsantys žmonės vėl pakelia nuotaikos stulpelį į viršų. Ir tuomet supranti, kad viskas yra čiki, o kas ne čiki, tas poch**!! :))))


Grįžau nušalusiais pirštais, susibangavusiais plaukais, išvadinta "ass hole", bet sėdžiu išsišiepus. Naktinis Vankuveris rūke toks gražus!!!







Saturday, October 26, 2013

Įspūdžiai iš Vankuverio akvariumo Stanley parke



Pradžioj viskas labai gražu, tiesiog eini ir aikčioji: hipnotizuojančios medūzos, spalvingos žuvys, koralai, ryškios varlytės, delfinai, ant nugarytės plaukiojantčios ir tiesiog relaksuojančios ūdros, juokingi pingvinai... Paskui prie visko pripranta akys. Galiausiai ima skaudėti galvą, tik neaišku nuo ko: ar nuo to, kad kiekviename akvariume bandai surasti pasislėpusią varlę ir kokią pavaizduotą gyvatę, ar nuo triukšmo. Tuo metu, kai mes buvome akvariume, buvo laaabai daug vaikų...
Nueiti į akvariumą verta. Mes buvom įtrauktos į svečių sąrašą, tai nieko mokėti nereikėjo. (Et, ir vėl tos pažintys. :))Tuo labai džiaugėmės. Nes šiaip kaina 20 dol. asmeniui. Nėra mažai.





















Sunday, October 20, 2013

Ir mandagumas kartais užknisa



Kanadiečiai šypsosi dažnai. Labai dažnai. Šypsosi netgi tada, kai, atrodo, tikrai nėra dėl ko.
Parduotuvėse kasininkai ne tik sveikinasi, klausia, kaip sekasi, bet ir bando pakalbinti, patys kartais papasakoja kokią nors įdomią istoriją. Pirkėjai parduotuvėse kartais užleidžia į priekį, jei mato, kad perki vieną ar du daiktus. Autobuso vairuotojai visada malonūs, sveikinasi su kiekvienu keleiviu, o keleiviai dėkoja išlipdami iš autobuso. Ir tai nėra dirbtina. Čia tiesiog jie taip įpratę.

Trūksta dėmesio? Pakanka gatvėje išsitraukti žemėlapį, ir tu jau nebesi vienas. Iš karto kas nors prieina, pasiteirauja, ar pasiklydai? Kur nori nueiti? Iš kokios šalies atvykai? ir kai pasakau, kad iš Lietuvos, keisčiausia būna, kad žmonės žino, kad tokia šalis egzistuoja ir kur, ir sieja Lietuvą su Olimpinėm žaidynėm. Ačiū sportininkams. :))

Na, ir šiaip žmonės kartais tiesiog net eidami pro šalį gatve šypsosi ir sveikinasi. Netgi benamiai čia sėdi, šypsosi ir linki geros dienos. Lifte žmonės neatsuka nugaros, vėlgi šypsosi ir bando užmegzti pokalbį ir garsiai džiaugiasi gražia diena. Ir iš tiesų aš nesu linkusi manyti, kad visa tai yra dirbtina. Čia pozityvi energija tiesiog tvyro ore. Ir iš tikro labai gerai nuteikia!

Bet žinot, aš esu iš Lietuvos. Aš nesu įpratusi šypsotis reikia nereikia. Aš niekam nesakydavau ačiū, jei nėra reikalo. O čia žmonės tai daro nuolat. Dirbu su kanadiečiais. Kad neatrodyčiau nedraugiška, turiu taikytis prie jų kultūros ir elgtis taip pat. Mano vadovė, kilusi iš Azijos,  pasakė: "Atvykėliai Kanadoje turi nuolat mokytis būti malonūs, nuolat šypsotis ir būti už viską dėkingi. Jei nesišypsai, žmonės galvoja, kad jie tau nepatinka." Taip... Kartais nuo to pavargstu. Kai tūkstantį kartų per dieną savo kolegoms pasakau "thank you", "please", "no worries", "no problem"...
Bet čia Kanada, čia kita kultūra. Ir su super mandagumu turi susigyventi.






Tuesday, October 8, 2013

Apie kanadietišką toleranciją



Šiandien stotelėje mačiau moterį. Aukšta, pasitempusi, skoningai apsirengusi, gražiai sušukuotais
plaukais. Tikra moteris. Žvilgsnis, laikysena, eisena... Ji buvo ne viena. Šalia jos stovėjo kokių 8 metų berniukas. Tikriausiai sūnus. Kalbėjosi jie kažką. Žmonės žvilgčiojo į moterį. Na, ir aš į ją žiūrėjau šiek tiek ilgiau nei šiaip gatvėj žiūriu į kitas sutiktas moteris. Žavėjausi ja, bet kartu buvo gal šiek tiek gaila ir liūdna. Kad ir kaip smarkiai ji spinduliavo moteriškumu, jos vyrišką lytį išdavė kruopščiai nuskusta barzda. Taip, šalia manęs stovėjo vyras.

Vankuveryje daug tokių žmonių.  Čia nieko nebestebina du meiliai apsikabinę vyrai, bare gurkšnojantys alų ar einantys gatve susikibę už rankučių. Čia pilna vyrų dėvinčių moteriškus drabužius. Porą kartų mačiau senuką, apsirengusį languotą mokyklinį sijonėlį ir rožinį megztuką, apsimovusį ilgas baltas kojines iki kelių ir užsidėjusį ant galvos geltonų plaukų peruką. Taip, jis jaučiasi mokinukė. Na ir tiek. Čia niekas tokių žmonių neapmėto akmenimis. Taip, jie kitokie. Taip, jie traukia akį. Bet kitoniškumas čia yra absoliučiai toleruojamas. Čia homoseksualai netgi turi savo gatvę!

Nesvarbu, kaip tu atrodai, kokios esi pakraipos, kokį darbą dirbi, įgalus ar neįgalus esi, iš kokios esi šalies, kokia kalba kalbi ar kokia tavo odos spalva. Vankuveris - tai miestas, kuriame  vyrauja visiška demokratija ir laisvė. Jokios diskriminacijos. Na, nieko keisto, kai apie 50 proc. visų gyventojų yra imigrantai iš viso pasaulio. Daugiausia azijiečiai. Kartais atrodo, kad gyvenu ne Kanadoj, o kokiam nors Pekine. Taip, dėl to buvo verta trenktis į kitą pasaulio galą. Čia galima pažinti ne vieną šalį, o iš karto visą pasaulio margumyną... :)



Wednesday, October 2, 2013

Vankuveris -miestas "Žaliems"

Vankuveris - tobula vieta tiems, kuriems domisi sveika gyvensena ir kuriems rūpi planetos likimas. Vankuverio tikslas yra 2020 metais tapti "Žaliausiu" miestu visame pasulyje. Ir toks siekis yra visai realus. Netgi nežinant apie tokius Vankuverio ketinimus, matosi, kad miestas stengiasi būti ekologiškas. Čia pilna šiukšliadėžių, skirtų atliekoms rūšiuoti, visi ir namuose sąžiningai rūšiuoja šiukšles, o to nedarantiems gresia bauda (taip nutiko mano draugams:)). Be to, Vankuveris yra labai žalias miestas, čia gatvėse auga labai daug medžių, gyvatvorių, gėlių, daug sutvarkytų parkų ir skverų. O ir patys gyventojai nieko neverčiami stengasi gyventi sveikai. Nors mėsainio kompleksas ar kibiras ledų (taip, didelis kibiras) kainuoja tik 5 dolerius (lyginant su mūsų atlyginimais tai yra apie 3 Lt), čia mažai nutukusių žmonių. Taip, Vankuveryje dažnai  žmonės žiūri, ką deda į burną. Aš, manau, jei čia gyvenčiau ilgai, neatsilaikyčiau ir tapčiau kiek riebesnė... :) Be to, vankuveriečiai mėgsta aktyvų laisvalaikį. Pakrantėje daugybė žmonių bėgioja, važinėja dviračiais ar riedučiais, gatvėse pilna riedlentininkų. Dauguma mėgsta kopti į kalnus, o žiemą slidinėti.
 Ir čia viešoje vietoje rūkyti draudžiama. Taip,Vankuveryje nepavojinga giliai įkvėpti. Gerai jau, gerai, kartais galima nebent užuosti marihuanos kvapą. :))